Kaip vieną šaltą penktadienio vakarą Studijos studentai lankė meno galerijas

Būna kartais gyvenime tokie tobuli rytai – savaitgalių, kai neturi beveik jokių planų, rytai. Pabusti be žadintuvo yra tikra palaima, ilgai ir tingiai rąžytis, vartytis pataluos, tada įsisupus į chalatą basikom nutipenti iki vonios, pasisveikinti su atvaizdu veidrodyje, palinkėti jam gražios dienos, pagirti, kad itin žavingai atrodo su ta susišiaušusia kupeta ant galvos, neskubant pasiruošti pusrytinės kavos, skrebučių su sviestu ir mamos daryta uogiene, ir lėtai lėtai pusryčiaujant vartyti žurnalus, skaityti pasakojimus arba....pačiai imti ir parašyti kokią istoriją. Jauku jauku....linkiu jums toooooookio sekmadienio ryto :)

O prie rytinės kavos siūlau pasakojimą apie tai, kaip Studijos studentams sekėsi lankyti meno galerijas.

Nauja 2013 metų tradicija Studijoje – paskutinį mėnesio penktadienį po darbų visi kas nori ir gali kartu keliaujame lankyti meno
galerijose vykstančių parodų.

Taigi paskutinį sausio penktadienį, tai buvo sausio 25 diena, buvo suplanuota aplankyti bent jau dvi parodas:
Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ vykusią parodą „Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013“.
O antroji stotelė turėjo būti „Vilniaus paveikslų galerijoje“ vykusi Domicelės Tarabildienės gimimo šimtmečiui skirta paroda.

Tiems kas  suspėjo ateiti į galeriją „Kairė-dešinė“ paroda tikrai labai patiko.
Deja, ji jau pasibaigė, tad nebegaliu paraginti į ją nueiti. Tačiau paspaudę čia galite rasti oficialų parodos plakatą ir autorių bei kūrinių aprašymus.

O štai keletas mums didžiausią įspūdį palikusių kūrinių:

Renatos Valčik piešinių ciklas "Jos"

Viktorija susižavėjusi ilgai stebėjo Renatos Valčik piešinių ciklą „Jos“, primenantį nuotraukų albumą, šiltus prisiminimus ir toks jaukus atrodė. Ir žiūrint į šiuos piešinius  Viktorijai netgi kilo mintis kitam Taškynių užsiėmimui – Kelionių įspūdžių tema.

Čia, manau, visai pritinka, trumpas anonsėlis: artimiausias „Taškynių“ užsiėmimas Penktadienį, vasario 8 d. 17,30 val. planuojamos „taškynės“. Šį kartą bus teminė kūrybinė užduotis. Kelionių įspūdžių tema. Reikėtų pasirinkti nuotraukų iš kelionių su gražiais vaizdais, įdomiom detalėm, žmonių figūromis ar portretais. Tai gali būti ir nuotraukos iš žurnalo. Iš svajonių kelionės, kur norėtųsi nukeliauti. Registracija el. paštu, telefonu arba žodžiu. Tad nepraleiskite progos, būna tikrai nepakartojami užsiėmimai!

Martyna Kašinskaitė "Nerašyta kalba"

Tomai labai įdomi pasirodė Martynos Kašinskaitės ekspozicija „Nerašyta kalba“ – visi sustoję šalia tos ekspozicijos bandėm aiškintis, kaip čia taip įdomiai, kokia technika padaryti tie įspaudai popieriuje.

Augustas Bidlauskas "Be pavadinimo"

Paulius atkreipė dėmesį į vyrišką Augusto Bidlausko ofortą „Be pavadinimo“. Visiems mums jis pasirodė labai įspūdingas.

Sigita Emilė Stankevičiūtė "Nebijok savo šešėlio"

Man labai įstrigo Sigitos Emilės Stankevičiūtės vilnos paveikslai „Nebijok savo šešėlio“. Žiūrint į juos toks įspūdis lyg žiūrėtum šešėlių teatrą. Ir dar patiko mintis iš aprašymo, kad žmonės dažnai bijo savo šešėlių, o iš tikrųjų tai geriau į tuos šešėliu pažiūrėjus galima pamatyti, kad jie ne tokie ir baisūs, kartais kaip tik juokingi.

Apžiūrėję dvi parodos sales išskubėjom į Vilniaus paveikslų galeriją, kur prie mūsų prisijungė dar pora bendraminčių.
Bet čia mus ne itin svetingai pasitiko rūbininkė: „O tai mes jau po 15 min užsidarom, nežinau, kaip jūs spėsit apžiūrėti Tarabildienės ekspoziciją. Nu nebent bėgdami“. O mes parodą norėjom ramiai neskubėdami apžiūrėti. Nors kitą dieną Diana pati viena susiorganizavo ir apėjo visas parodas, tai sakė, kad Tarabildienės parodoje jai pakako 20 min., tad gal ir būtume apsisukę per tą laiką...

Viktorija prisiminė,kad kažkur vyksta išeivijos dailininko Žiliaus paroda ir būtų labai vertinga mums tą parodą apžiūrėti. Paskambino bendruoju informacijos telefonu, sužinojo, kad tokia paroda vyksta  galerijoje „Kunstkamera“, esančioje Ligoninės gatvėje, ir kad ta galerija tikrai dirba iki 19 val.!

Kaip gerai, kad mūsų tarpe buvo Toma – ji senamiesčio gatveles pažįsta kaip penkis savo pirštus (jei piešiate, tapote ar dar kokiais menais užsiimate, tai, matyt, bent kartą gyvenime esate priemones pirkę „Meno mūzoj“. Jei taip, Tomą iš matymo  greičiausiai jau pažįstat) ir mus tiesiausiu keliu nuvedė, kur reikia. 

Nuo Didžiosios iki Ligoninės gatvės teoriškai nėra labai toli. Bet tą vakarą lauke spaudė šaltukas (kokie minus 15 tikrai buvo), tad ta atkarpėlė pėstute nepasirodė jau tokia trumpa.... Sušalę atskubėjom nurodytu adresu ir... radom uždarytas duris! Gal dėl to šalčio ir mūsų gauta internetu bei telefonu informacija išsikraipė, nebesuprasi dabar.

Štai čia ir pasibaigė to vakaro meno galerijų lankymas (arba bandymai jose apsilankyti). Kas patraukė namo, o kas dar turėjo laiko ir noro nuėjom į jaukią kavinukę, šildėmės imbierine arbata su medumi ir saldinomės visokiais pyragais bei jaukiai dar sau valandžiukę kitą plepėjom.

O galerijų lankymo vakaras buvo geras vien jau tuo, kad tai buvo šauni proga skirtingas grupes lankantiems Studijos studentams susipažinti vieniems su kitais.