 Kas už ką buvo atsakingas Arba mūsų Svajonių komanda :) Keliavom šešiese ir taip jau susiklostė natūraliai, o gal kai ką ir aplinkybės privertė, kad kiekvienam iš mūsų viso plenero metu teko po svarbią ir atsakingą užduotį. Ir galiausiai paaiškėjo, kad esame puiki, net galima sakyti - svajonių komanda :)  Daiva buvo ne tik kelionės idėjinis vadas, bet ir pagrindinė organizatorė. Poilsiavusi ir keliavusi ne vieną kartą Tenerifėje, jau žinojo daug praktiškų detalių: kur apsigyventi, kaip judėti saloje, kur geriausia apsipirkti, kurias vietoves būtina ir verta aplankyti, kiek pinigų maždaug reikės ir pan. Daiva mums suorganizavo pigią ir patogią nakvynę jaukiame Los Silos miestelyje, esančiame šiaurinėje salos pakrantėje. Gyvenome apartamentuose prie pat vandenyno ir dieną naktį klausėmės bangų mūšos. Iš vienos pusės beribis vandenynas, iš kitos pusės siauros vingiuotos margų namų gatvelės kalnų apsuptyje.  Kambariuose turėjome virtuvėlę, tad valgyt daugiausia gaminomės patys. Pačią pirmą dieną visai savaitei apsipirkome didžiuliame supermarkete pagrindinių produktų, o šviežios duonos, sūrio ir vaisių kas rytą nusipirkdavome šialia esančioje parduotuvėlėje, kurios pardavėja ir šeimininkė kaskart draugiškai pakalbindavo mus. Man buvo labai smagu pasipraktikuoti ispanų ir vokiečių (nes Tenerifėje poilsiauja daugybė vokiečių) kalbų žinias, kurios pravertė įvairiausiose kelionės situacijose. Tad buvau mūsų grupės vertėja. Visas kelionės išlaidas rūpestingai žymėjosi mūsų apskaitininkė Audra savo slaptame sąsvinukyje ir grįžusi namo atidžiai viską suskaičiavo ir padalino taip, kad visi būtų atsiskaitę su visais kaip ir priklauso. Ir niekam nekilo jokių klausimų. Visa menine programa rūpinosi Viktorija. Be jos tai būtų buvusi tiesiog išvyka į Tenerifę, o ne pleneras. Prisitaikėme prie vietinio ritmo: atsikeldavome anksti ryte ir iki pietų, kol saulė dar ne tokia karšta, liedavome akvareles dažniausiai kur nors netoli namų. Paskui eidavome ruošti pietų, valgyti ir mėgautis siesta bei maudynėmis vandenyne. Geriausiai mėgavimosi ir poilsiavimo temą išmanė mūsų Aleksandra. Tai ji mums visiems nuolat primindavo, kad atostogų metu privalo būti daug maudynių, ledų, įdomių kelionių ir visokių kitokių pramogų. Išsiilsėję, prisismaližiavę ledų ir prisišokinėję per bangas, nuo kokios 4-5 valandos popiet, kai jau saulė būdavo nebe tokia kaitri, išsiruošdavome į išvykas automobiliu. Vos atvykę, oro uoste išsinuomojom automobilį, kuriuo ir judėjome po salą. Šoferio pareigas nepriekaištingai vykdė Mantas. Surinkdavo visą mūsų “damų” ekipažą ir vežiodavo po Tenerifę. Aplankėm visą šiaurinę pakrantę, buvom prie švyturio, kilom link Teidės į kalnus, lankėmės Santa Cruze, ir Puerto de la Cruz mieste esančiame Loro parque - įspūdingame zoologijos sode, stebuklingame Icodo miestukyje aplankėme senut senutėlį, kokį 1000 metų jau skaičiuojantį, Drakono medį, ir drugelių namus... Ir visur, kur tik buvom, suradę tinkamą vietelę, išsitraukdavom savo turimas priemones ir gaudėm visus įspūdžius popieriuje. Į Tenerifę lėktuvais atvykome tik su rankiniu bagažu, tad dailės užsiėmimams vežėmės lengvas ir sausas priemones – popierių, pieštukus, akvarelę, pasteles, angliukus. Mes, damos, į popierių bandėm perkelti matomą grožį. O Mantas tuo metu aplinkui sukinėdavosi su savo foto-amunicija ir viską fiksavo fotojuostoje. Ačiū jam už gausybę fantastiškų nuotraukų!
 O paskutinis žodis tebūnie vėl mano ;)
Kai iš Rojaus Tenerifėje sugrįžome ir nusileidome Vilniaus oro uoste, supratome, kad grįžome į Rojų Lietuvoje. Viskas viskas per tas porą savaičių, kol buvome išvykę, spėjo sulapoti, sužaliuoti, sužydėti! Gatvės ir pastatai skendėjo įvairiausiuose žieduose! Tad šiais metais surengėme plenerą nuostabiojoje Lietuvoje! Tapyti, piešti ir lieti svaigių gegužės žiedų Aukštadvaryje. Mielai kvietėme ne tik studijos studentus, bet ir visus, norinčius. Nereikėjo turėti kažkokių piešimo įgūdžių – tereikėjo noro pajusti kūrybinį džiaugsmą!
0 Comments
|
RSS Feed
