 Reikia labai susikaupti tapant paskutinę vasaros dieną
 Geriausią darbo vietelę išsirinko Diana - ant lieptelio ir visos priemonės čia past po ranka, ir pavargus tapyti prigulti galima...
 AMARANTAI - stebuklingosios gėlės. tėtis sako, kad tai senovės inkų augintų augalų "quinoa" lietuviški palikuonys. Šie augalai ne tik gražūs, bet ir labai maistingi, iš jų sėklyčių gaminamos kruopos, duona, įvairūs skanūs patiekalai. Be to, šie augalai nenualina žemės.
 Dienos darbų peržiūra. O ant kalniuko Marcelo su Reksu jau rūpinasi laužu, kepsim kažką skanaus...
2 Comments
Sveiki vasarotojai, kaip gyvuojate? Ar vasara jums dosni saulėtų tingių dienų, kelionių, žalumos, uogų, grybų, lengvų rūbų, ilgų vakarojimų su smagia kompanija, maudynių, spoksojimo į debesis atsigulus žolėje, zirziančių uodų, šviežio medaus....ir kitokių vasariškų malonumų? 
Mums, dailiokams, vasara siūlo daugybę nuostabių vaizdų ir galimybių tapyti gamtoje. Studijos vasaros sezono atidarymas įvyko gegužės 22-26 dienomis Aukštadvaryje vykusiame plenere. apie kurį pasakoja ir savo įspūdžiais dalinasi dvi šaunios „Dailės pamokų“ studentės ir plenero dalyvės Jovita ir Diana.
Būna kartais, kad visi mes tapome vieną ir tą patį objektą, o paveikslai gaunasi visiškai skirtingi – vieni kruopščiai išpiešti su smulkiausiomis detalėmis, kiti stambiais potėpiais atvaizduoja apibendrintą visumą, vieni ryškūs, kiti švelnūs, vienam paveiksle tas pats objektas būna labai arti stambiu planu, o štai jau kitame jis tolimas mažiukas... Taigi noriu pasakyti, kad paveiksluose ir visame, ką kalbame, darome, prisimename reiškiasi mūsų asmenybė ir unikalumas.
Eskizai mūsų Studijos bendram paveikslui:
Kam gi galėjo gimti tokia beprotiška mintis rengti plenerą taip toli??? Kam gi daugiau - žinoma, mūsų Daivai! Šaltą ir tamsų 2012 metų sausio vakarą susitikome pavakaroti. O Daiva mūsų kažko nerami, akys tik žiba, ryškiai laukia tinkamo momento kažkokiai naujienai pasakyti. Ir pasakė: “Kodėl mums nesurengus plenero Tenerifėje?”. Aš ir Viktorija tik klapt klapt akimis - ar čia Daiva rimtai ar kaip čia? Juk Tenerifė taigi taip toli, ir ar apskritai kaip įmanoma siūlyti tokį dalyką??? Ar tai iš vis realu??? Kokius pinigus toks pleneras kainuos??? Ir iš vis - KĄ????
Vieną dieną nugirdau, kad trečiadieninę moksleivių grupę lankančios mergaitės laukia nesulaukia, kada gi kažkas ateis su jomis susipažinti, painterviuoti ir apie jas parašyti studijos dienoraštyje. Toji Kažkas, išgirdusi apie tokius lūkesčius, nieko nelaukus ir atėjo į svečius pas moksleivius. Vos įėjusi pro duris išgirdau linksmą kikenimą. Supratau, kad šioje grupėje juoko ir linksmybių tikrai netrūksta. Grupės mokytoja yra Liuda, o mokinės Agnė, Ugnė, Austėja ir Gabrielė.
Palikusi Agnę ir Liudą aiškintis cilindro formos ypatumų, nuėjau pakalbinti linksmąsias mergaičiukes Austėją, Ugnę ir Gabrielę.  Gabrielė, Austėja ir Ugnė Merginos jau buvo pabaigusios tos dienos pamokos užduotis, ir linksmai susėdusios gurkšnojo arbatą. Parodė savo darbus ir papasakojo apie save: Ugnė (beveik 11 metų) ir Austėja (12 m.) yra dvi linksmos sesutės, su Gabriele (13 m.) susipažino pradėjusios lankyti šią grupę ir iškart labai susidraugavo. Sesutėms čia mokytis piešti pasiūlė mama, ir joms patiko. O Gabrielė pati norėjo įdomaus piešimo būrelio. Labiausiai Gabrielei patinka piešti anime stiliaus piešinius pieštuku. Austėja pastebėjo, kad kai piešia prie molberto, tai tada piešimas būna labai rimtas, o kai piešia susėdusios už stalo, būna daugiau juoko, nes daugiau tarpusavyje gali paplepėti. Kartais netgi padainuoti. Ir tikrai merginos ėmė ir padainavo man lietuviškai japonišką dainelę. Ugnei labiausiai dailės būrelyje patinka tai, kad čia galima labai linksmai praleisti laiką. Jai iš visos širdies pritarė ir Gabrielė: "Kartais būna, kad ateini čia po sunkios dienos mokykloje, pavargęs, liūdnas, o čia viskas pasimiršta, atsigauni ir pralinksmėji." Galiausiai visos trys nusprendė, kad čia gali ateiti net ir tie žmonės, kurie yra labai liūdni ir nusivylę (net ir nusivylusios namų šeimininkės) nes čia tikrai visiems pasitaisys nuotaika. :) Piešiant ir tapant šioje grupėje leidžiama juoktis ir kvatoti iš širdies, svarbiausia tik netrukdyti kitiems, kurie, pvz., labai susikaupę piešia cilindrus ir ruošiasi stojamiesiems egzaminams.  Linksmoji kompanija pozuoja prie savo darbų ekspozicijos Linksmoji trečiadieninė kompanija visiems linki daug juoko, daugiau žiūrėti animacinių filmukų ir ieškantiems dailės būrelio prisijungti prie jų!
Būna kartais gyvenime tokie tobuli rytai – savaitgalių, kai neturi beveik jokių planų, rytai. Pabusti be žadintuvo yra tikra palaima, ilgai ir tingiai rąžytis, vartytis pataluos, tada įsisupus į chalatą basikom nutipenti iki vonios, pasisveikinti su atvaizdu veidrodyje, palinkėti jam gražios dienos, pagirti, kad itin žavingai atrodo su ta susišiaušusia kupeta ant galvos, neskubant pasiruošti pusrytinės kavos, skrebučių su sviestu ir mamos daryta uogiene, ir lėtai lėtai pusryčiaujant vartyti žurnalus, skaityti pasakojimus arba....pačiai imti ir parašyti kokią istoriją. Jauku jauku....linkiu jums toooooookio sekmadienio ryto :) O prie rytinės kavos siūlau pasakojimą apie tai, kaip Studijos studentams sekėsi lankyti meno galerijas. Nauja 2013 metų tradicija Studijoje – paskutinį mėnesio penktadienį po darbų visi kas nori ir gali kartu keliaujame lankyti meno galerijose vykstančių parodų. Taigi paskutinį sausio penktadienį, tai buvo sausio 25 diena, buvo suplanuota aplankyti bent jau dvi parodas: Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ vykusią parodą „Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013“. O antroji stotelė turėjo būti „Vilniaus paveikslų galerijoje“ vykusi Domicelės Tarabildienės gimimo šimtmečiui skirta paroda. Tiems kas suspėjo ateiti į galeriją „Kairė-dešinė“ paroda tikrai labai patiko. Deja, ji jau pasibaigė, tad nebegaliu paraginti į ją nueiti. Tačiau paspaudę čia galite rasti oficialų parodos plakatą ir autorių bei kūrinių aprašymus. O štai keletas mums didžiausią įspūdį palikusių kūrinių:
Čia, manau, visai pritinka, trumpas anonsėlis: artimiausias „Taškynių“ užsiėmimas Penktadienį, vasario 8 d. 17,30 val. planuojamos „taškynės“. Šį kartą bus teminė kūrybinė užduotis. Kelionių įspūdžių tema. Reikėtų pasirinkti nuotraukų iš kelionių su gražiais vaizdais, įdomiom detalėm, žmonių figūromis ar portretais. Tai gali būti ir nuotraukos iš žurnalo. Iš svajonių kelionės, kur norėtųsi nukeliauti. Registracija el. paštu, telefonu arba žodžiu. Tad nepraleiskite progos, būna tikrai nepakartojami užsiėmimai!
Apžiūrėję dvi parodos sales išskubėjom į Vilniaus paveikslų galeriją, kur prie mūsų prisijungė dar pora bendraminčių. Bet čia mus ne itin svetingai pasitiko rūbininkė: „O tai mes jau po 15 min užsidarom, nežinau, kaip jūs spėsit apžiūrėti Tarabildienės ekspoziciją. Nu nebent bėgdami“. O mes parodą norėjom ramiai neskubėdami apžiūrėti. Nors kitą dieną Diana pati viena susiorganizavo ir apėjo visas parodas, tai sakė, kad Tarabildienės parodoje jai pakako 20 min., tad gal ir būtume apsisukę per tą laiką... Viktorija prisiminė,kad kažkur vyksta išeivijos dailininko Žiliaus paroda ir būtų labai vertinga mums tą parodą apžiūrėti. Paskambino bendruoju informacijos telefonu, sužinojo, kad tokia paroda vyksta galerijoje „Kunstkamera“, esančioje Ligoninės gatvėje, ir kad ta galerija tikrai dirba iki 19 val.! Kaip gerai, kad mūsų tarpe buvo Toma – ji senamiesčio gatveles pažįsta kaip penkis savo pirštus (jei piešiate, tapote ar dar kokiais menais užsiimate, tai, matyt, bent kartą gyvenime esate priemones pirkę „Meno mūzoj“. Jei taip, Tomą iš matymo greičiausiai jau pažįstat) ir mus tiesiausiu keliu nuvedė, kur reikia. Nuo Didžiosios iki Ligoninės gatvės teoriškai nėra labai toli. Bet tą vakarą lauke spaudė šaltukas (kokie minus 15 tikrai buvo), tad ta atkarpėlė pėstute nepasirodė jau tokia trumpa.... Sušalę atskubėjom nurodytu adresu ir... radom uždarytas duris! Gal dėl to šalčio ir mūsų gauta internetu bei telefonu informacija išsikraipė, nebesuprasi dabar. Štai čia ir pasibaigė to vakaro meno galerijų lankymas (arba bandymai jose apsilankyti). Kas patraukė namo, o kas dar turėjo laiko ir noro nuėjom į jaukią kavinukę, šildėmės imbierine arbata su medumi ir saldinomės visokiais pyragais bei jaukiai dar sau valandžiukę kitą plepėjom.
O galerijų lankymo vakaras buvo geras vien jau tuo, kad tai buvo šauni proga skirtingas grupes lankantiems Studijos studentams susipažinti vieniems su kitais. Sveiki,mielieji! Noriu paklausti – ar turite svajonę, kurios išsipildymo labai trokštate? Jei taip, tuomet rekomenduoju iki galo perskaityti šį pasakojimą. Gali būti, kad rasite naudingos informacijos... Beveik lygiai prieš metus, t.y. 2012 metų sausio 3-ąją įvyko Studijos įkurtuvės naujose patalpose. Kartu tai buvo ir pirmoji tais metais pamoka, tad abiejų įvykių proga Viktorija mums davė ypatingą kūrybinę užduotį – kiekviena gavo nupiešti savo 2012 metų svajonių mandalą. Ir aš nežinau, kas čia labiausiai suveikė – ar metų pradžia, ar Studijos magiška erdvė, bet Jūs tik pažiūrėkit į mūsų to vakaro mandalas! Mūsų asmeniniai norai ir svajonės taip gražiai susipynė su palinkėjimais Studijai ir dabar, žiūrėdama į jas po metų, matau, kad tos visos nupieštos svajonės ir lūkesščiai labai gražiai pildėsi per visus praėjusius 2012uosius metus:
Aš gi Jums sakau, tą vakarą toje erdvėje ir mūsų širdyse sklandė tokie stiprūs burtai, kad visos to vakaro svajonės per praėjusius metus pildėsi pačiu pačiu geriausiu būdu! Žodžiu, Jūs jau žinote, kur ateiti, jei norite išmokti nupiešti savo svajones taip, kad jos imtų pildytis... Gražaus savaitgalio visiems :) Sveiki, mieli „Dailės pamokų" draugai ir šio internetinio dienoraščio skaitytojai, nesu rašiusi blog'o ir nelabai išmanau, ar pradedant naują įrašą reikia pasisveikinti. Bet man taip jaukiau. Ir dar norėčiau pridurti, kad labai malonu susipažint. Esu Živilė, studijos „Dailės pamokos“ studentė. Įkvėpta naujametinių pažadų sau 2013-aisiais imtis naujos veiklos, pvz., rašymo, prisiprašiau Viktorijos, kad mūsų Studijai reikėtų kokio internetinio dienoraščio, o ji taip entuziastingai sutiko, kad nieko nelaukus ėmė ir sukūrė visą šitą gražų puslapį su blog'o skiltimi, įdavė man visus prisijungimus ir pasakė „Štai – rašyk!“. Man nuo tokios didelės atsakomybės jau gal net ir pusė turėto įkvėpimo išgaravo, bet niekur nebedingsiu – pasakosiu apie mūsų Studiją, joje vykstančias pamokas, kūrybinius sumanymus, įvairiausias veiklas ir, žinoma, apie čia besilankančius žmones.
O aš nuo savęs galėčiau dar pasakyti, kad tai nuostabiai nuoširdus žmogus, labai įdomi ir šiek tiek paslaptinga asmenybė (bent jau man taip atrodo, kad paslaptinga, nors ji pati yra sakiusi, kad jai tai ji visai neatrodo paslaptinga), o kaip Dailės mokytoja yra nepaprastai kūrybinga ir žasimingai reikli, profesionali ir be galo kantri mums vis iš naujo aiškindama, kaip daryti perspektyvą, kaip iškelti formą ir pan. Nuostabi Mokytoja. Man labiausiai patinka, kai imi ir paklausi kažko tokio kaip: „O galima, aš šitą pastatymą pastelėmis vietoj akrilinių dažų tapysiu?“ ir tada Viktorija sako:„Ar kada nors šitoj studijoj buvo kas nors negalima?“. Kažkaip labai smagu girdėti tą VISKAS GALIMA :)
 O taip viskas ėmė atrodyti įpusėjus metams, Studijoje apsigyvenus mūzoms...
 Paskui pradėjo lyti ir teko grįžti į studiją. Audra pabaiginėja dangoraižius, esančius už naujojo Žveryno tilto
Ai ir ji dar kartais sako, kad ji visada buvo tokia truputį ragana, bet aš tai nepasakyčiau, nebent kokia labai geraširdė ragana, nes mokytoja Liuda yra labai miela ir šilta asmenybė. Ir dar visada turi labai įdomių istorijų papasakoti (va čia gal kažkiek ir raganiškas momentas...). A, ir dar moka labai palaikyti ūpą, kai jau kartais ima atrodyti, kad niekad tu to žmogaus neišmoksi piešti, tada mokytoja sako kažką panašaus į: „Šiandienos rezultatu jau galima sakyti beveik gali džiaugtis. Tuo pirmu bandymu dar nelabai džiaukis, bet va šitu tai jau gali pasidžiaugti". Man labai pakelia ūpą toks pasakymas :) Pirmam įrašui gal ir užteks. Susipažinome su svarbiausiais studijoje žmonėmis – mokytojomis, be kurių niekaip neįvyktų nei viena pamoka. Šiek tiek žvilgterėjome ir į pačią Studiją. O šiandien yra TRYS KARALIAI, vadinasi šventinis magijos ir stebuklų laikas dar galioja ir tikiuosi, kad Trys Karaliai padės išsipildyti tokiam mano norui – kad mieloji „Dailės pamokų“ studija gyvuotų ir augtų, o šis internetinis dienoraštis atrastų daug draugų ir skaitytojų.
|
mlp.lt nuotrauka
Dienoraščio autorėŽivilė Kairytė, studijos „Dailės pamokos“ studentė, tapytoja, iliustratorė, rašytoja–žurnalistė ir aktyvi veikėja bei organizatorė. Archyvas
October 2013
Categorijos |
RSS Feed
