Studija Dailės pamokos
  • PAGRINDINIS
  • Apie
    • Apie mane
    • Apie studiją
  • Kursai
    • Pamokos studijoje
    • Tapyba aliejiniais dažais
    • Piešimo pradmenų kursas
  • KAINOS
  • Dovanos
  • Pramogos
  • PLENERAI
    • PARODOS
  • KONTAKTAI
  • BLOG'as
    • Lietuvos ryto publikacija

Paskutinis vasaros pasispardymas (arba ditirambas Prūdiškėms)

10/19/2013

3 Comments

 
Picture
Vasara...
Saule nudegusi basa...vasara nubėgo jau savais keliais. O mes ją išlydėjome geriausiai kaip tik mokėjome – tapydami. Tapėme paskutinę vasaros dieną mano tėčio kaime, kuris neoficialiai vadinamas Kairių Prūdiškėmis. Kviečiu skaityti ten buvusios ir viską mačiusios Dianos įspūdžius apie vasaros išleistuves.
Picture
Amarantai
Picture
Reikia labai susikaupti tapant paskutinę vasaros dieną

Pralėkė vasara ir štai – mano tapybinės praktikos "sąskaitoje" jau 2 plenerai. Abu kažkuo panašūs (kai jauti malonų atotrūkį nuo kasdienybės ir tyliai džiūgauji, kai tas jausmas sugrįžta vis labiau įgavęs prasmę) ir tuo pačiu visiškai skirtingi (atrodo, koks gi skirtumas, kur tapyti, viskas vyksta lyg ir taip pat, be didelių staigmenų ir iššūkių... BET iš tikrųjų tame slypi gili paslaptis, kurią kiekvienas plenero dalyvis išgvildena individualiai).
Picture
Merginos tapė gėles ir kraštovaizdžius, o Paulius pasirinko piešti malkinę. Vyriškai.
Picture
Geriausią darbo vietelę išsirinko Diana - ant lieptelio ir visos priemonės čia past po ranka, ir pavargus tapyti prigulti galima...
Picture
Žavingosios amarantų tapytojos Viktorija ir Marlena. Teisingai sakoma, kad darbas žmogų puošia. Ypač mylimas darbas.
Taigi, prie ko čia vasara? Jos atidarymas ir uždarymas pažymėti plenerais – nežinia, ar čia tyčia taip sutapo, ar tiesiog gražus atsitiktinumas įvyko, tačiau koooks jausmas! Viena, kai spirgi su vasariškais lūkesčiais, ir kita, kai jau ramiai apžvelgi vasaros rezultatus. Ir šiaip, net įrodinėti nereikia, kaip vasara įkvėpia – joks kitas metų laikas nėra tiek nusipelnęs tiems, kuriems patinka iškišti nosį į lauką ir tapyti po atviru dangumi nuo ryto iki vakaro.
Picture
AMARANTAI - stebuklingosios gėlės. tėtis sako, kad tai senovės inkų augintų augalų "quinoa" lietuviški palikuonys. Šie augalai ne tik gražūs, bet ir labai maistingi, iš jų sėklyčių gaminamos kruopos, duona, įvairūs skanūs patiekalai. Be to, šie augalai nenualina žemės.
Judėjimas į priekį. Baigiamąjį vasaros plenerą galėčiau drąsiai pavadinti žymiai brandesniu. Manau, anksčiau tapiau tiesiog iš jausmo, kurį sukuria: 
1. oras (čia saulė šviečia, čia lietus lyja, čia vėjas molbertus griauna ant žemės), 
2. nuotaika (kurią, kaip sako liaudies išmintis, dažnai įtakoja išsiropštimas iš lovos tam tikra koja), 
3. šalia bruzdantys žmonės (prajuokino-suerzino-vėlprajuokino-privertėsusimąstyt-išbaškė-prajuokino... veiksmas vyksta). 

Galiausiai, pirmojo plenero erdvė buvo tik apčiupinėta tiek, kiek kiekvienas to norėjom ir kiek pajėgėm, be unikalios istorijos apie tą ypatingą vietą, tiesiog su mūsų įžvalgomis. O pleneras Prūdiškėse (kolegės tėčio sodyboje) pakvietė tvirtai žengti į kitą plenerišką etapą - pradėti tapyti artimiau pažinus ir prisijaukinus erdvę, kurioje atsidūrei.
Picture
Ir ypatingasis kompanjonas Reksas.
Picture
Picture
Picture
Picture
Darbo stalas :)
Nuo aha iki oho. Pavyzdys. Atvažiuoji į sodybėlę ir pirmąsias sekundes apsižvalgai, įvertini situaciją: AHA, statybos, bruzgynai,  daržas, prūdas, miškas, esmė aiški, ką nors nupaišysim. Po gerų poros valandų jaukaus pasisėdėjimo su sodybos šeimininku: OHO, kokia čia puiki aura, kokia tobula erdvė tyrinėti dangaus gyvenimą, molio šventovė apgaubta amarantų giraite, ramybės oazė tarp kosminių prūdelių, slėpiningų pelkių ir nežinomojo piliakalnio. Ir ypatingasis kompanjonas Reksas.
Picture
Dienos darbų peržiūra. O ant kalniuko Marcelo su Reksu jau rūpinasi laužu, kepsim kažką skanaus...
Picture
Vietoj pabaigos. Kai nežinomas kraštas netikėtai tampa lyg tavo namai, jį tapyti tiesiog iš inercijos jau nebeįmanoma. Ne veltui vienas iš toje sodyboje pradėtų paveikslų vis dar bręsta galvoje – jį pabaigti planuoju, kai visi įspūdžiai ramiai susigulės ir tada... gims Paslaptingieji Prūdiškių gyventojai. Diana.
Picture
3 Comments

Aukštadvario pleneras 2013 gegužės 22-26

8/4/2013

1 Comment

 
Sveiki vasarotojai, kaip gyvuojate? Ar vasara jums dosni saulėtų tingių dienų, kelionių, žalumos, uogų, grybų, lengvų rūbų, ilgų vakarojimų su smagia kompanija, maudynių, spoksojimo į debesis atsigulus žolėje, zirziančių uodų, šviežio medaus....ir kitokių vasariškų malonumų?
Picture
Mums, dailiokams,  vasara siūlo daugybę nuostabių vaizdų ir galimybių tapyti gamtoje. Studijos vasaros sezono atidarymas įvyko gegužės 22-26 dienomis Aukštadvaryje vykusiame plenere. apie kurį pasakoja ir savo įspūdžiais dalinasi dvi šaunios „Dailės pamokų“ studentės ir plenero dalyvės Jovita ir Diana.
Picture
Jovita
Picture
Diana
Būna kartais, kad visi mes tapome vieną ir tą patį objektą, o paveikslai gaunasi visiškai skirtingi – vieni kruopščiai išpiešti su smulkiausiomis detalėmis, kiti stambiais potėpiais atvaizduoja apibendrintą visumą, vieni ryškūs, kiti švelnūs, vienam paveiksle tas pats objektas būna labai arti stambiu planu, o štai jau kitame jis tolimas mažiukas... Taigi noriu pasakyti, kad paveiksluose ir visame, ką kalbame, darome, prisimename reiškiasi mūsų asmenybė ir unikalumas. 

Picture
„Ežeras visas kaip ant delno matyti nuo ant kalvos stovinčio jaukaus, medžiu kvepiančio namo.“
Picture
„Po mankštos, pusryčiams išvirėme ryžių košės su razinomis, prie tos košės labai tiko Marlenos atežtos šaldytos saldžios braškės“.
Picture
Bendras paveikslas
Jovita: 

Trečiadienio vakarą, pirmosios su Daiva atvykusios į plenero vietą, pamatėme įspūdingai atrodantį ežerą vingiuotais krantais. Jis visas kaip ant delno buvo mums matyti nuo ant kalvos stovinčio jaukaus, medžiu kvepiančio namo, kuriame mes ir įsikūrėme.

Vakare, atvykus visoms plenero dalyvėms, buvo puiki vakarienė – ledai su braškėmis...

O po vakarienės ėmėmės kurti eskizus mūsų Studijos bendram paveikslui.

Ryte Daiva mus pakvietė į rytinę mankštą. Labai patiko! Aš ir dabar dalį pratimų prisimenu ir atlieku juos namuose. Po mankštos, pusryčiams išvirėme ryžių košės su razinomis, prie tos košės labai tiko  Marlenos atežtos šaldytos saldžios braškės.

Po pusryčių bandėme kurti eskizus ežero paveikslui. Aš pirmą kartą bandžiau piešti gamtos peizažą, tad kilo daug įvairių klausimų. Ežere matėsi kaip nuo vėjo vis keitėsi bangelių virpėjimas ir kryptis, atspindžiai vandenyje bei debesys danguje... Tapydama bandžiau tuos atspindžius ežere savo 2-juose paveiksluose užfiksuoti  skirtingai.

Ten buvo tiek  įvairovės...

Tuos ežero vaizdus primena Marlenos, Aleksandros ir Manto nuotraukos, galima grožėtis ir toliau tapyti. Žinoma, buvimas prie to Ežero įsiminė. Manau, kad ateityje piešiant kitų ežerų vaizdus, vaizduotėje išliks tie prisiminimai ir jau bus visai kitoks tapymas nei  tiesiog kokių nors nuotraukų kopijavimas...
Picture
„Ežere matėsi kaip nuo vėjo vis keitėsi bangelių virpėjimas ir kryptis, atspindžiai vandenyje bei debesys danguje...“
Eskizai mūsų Studijos bendram paveikslui:
Picture
Audros
Picture
Ramintos
Picture
Daivos
Picture
Jovitos
Picture
Marlenos
Picture
Dianos
Picture
Viktorijos

Diana: 

Kadaise, kai dar nebuvau išbandžiusi piešimo gamtoje, prilygindavau tai žvejybai, kuri man anaiptol neprimena įdomios veiklos (kas per gebėjimas taip nuobodžiai ir ilgai leisti laiką žiūrint tik į plūdę, ar kaip ji ten vadinasi?). Bet kai intensyviau pradedi piešti ir daug laiko praleidi patalpose (ypatingai su kvapniaisiais aliejiniais dažais), pajunti gamtos trauką :). Tai nereiškia, kad pakeičiau požiūrį ir į žvejybą (beje, žvejai, pasirodo, yra puikūs modeliai tapymui), bet dalyvavimas plenere tikrai kai kuriuos įsitikinimus apvertė aukštyn kojomis. Net supratimą apie orą – pasirodo, nėra blogo oro, ne tik kai yra tinkama apranga, bet ir kai šalia –jauki kompanija ir tik maloni veikla.

Tapymas gamtoje įkvepia. Pamatytumėt mano nutapytus debesis! Iki šiol visi pamatę aikčioja – oho, kokie tikroviški, kokie puručiai! Ir ežeras tampa dangaus atspindžiu, o ne bala. Ir pajauti peizažo sluoksnius – jautriai, palengva išnykstančius tarpusavyje susiliejus derančioms pastelinėms spalvoms. Ir gimsta personažai, kurių natūroje ir nebūtina matyti (taip ant drobės nutūpė gandrai-žuvėdros). Net elementarūs dalykai virsta stebuklu (Palaimintas juodai-baltas paveikslo juodraštis ir šventas spalvų žemėlapis. Amen.). Ir maloniai kutena sielą, kai šiltas vėjas kedena plaukus, saulė bučiuoja skruostus, per koją tipena skruzdė, o šalia kregždutės šnekučiuojasi ir lipdo lizdą. O tu sau tapai atsipūtęs, žmogau.

Kai plenere gimusius paveikslus nunešiau rėminti, rėmintojas sakė: "O taip, plenerai geras dalykas, labai geras". Tikrai.

DAILIOKO MALDA:
Palaimintas juodai-baltas paveikslo juodraštis ir šventas spalvų žemėlapis. Amen.

– Diana
Picture
„Pasirodo, nėra blogo oro, ne tik kai yra tinkama apranga, bet ir kai šalia – jauki kompanija ir tik maloni veikla“
Picture
„ Ir gimsta personažai, kurių natūroje ir nebūtina matyti (taip ant drobės nutūpė gandrai-žuvėdros).“
Picture
„O tu sau tapai atsipūtęs, žmogau“
Picture
„...dalyvavimas plenere tikrai kai kuriuos įsitikinimus apvertė aukštyn kojomis“
1 Comment

Studijos „dailės pamokos“ pleneras Tenerifėje II

6/9/2013

0 Comments

 
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Picture
Kas už ką buvo atsakingas
Arba mūsų Svajonių komanda :)

Keliavom šešiese ir taip jau susiklostė natūraliai, o gal kai ką ir aplinkybės privertė, kad kiekvienam iš mūsų viso plenero metu teko po svarbią ir atsakingą užduotį. Ir galiausiai paaiškėjo, kad esame puiki, net galima sakyti - svajonių komanda :)

Daiva buvo ne tik kelionės idėjinis vadas, bet ir pagrindinė organizatorė. Poilsiavusi ir keliavusi ne vieną kartą Tenerifėje, jau žinojo daug praktiškų detalių: kur apsigyventi, kaip judėti saloje, kur geriausia apsipirkti, kurias vietoves būtina ir verta aplankyti, kiek pinigų maždaug reikės ir pan. Daiva mums suorganizavo pigią ir patogią nakvynę jaukiame Los Silos miestelyje, esančiame šiaurinėje salos pakrantėje. Gyvenome apartamentuose prie pat vandenyno ir dieną naktį klausėmės bangų mūšos. Iš vienos pusės beribis vandenynas, iš kitos pusės siauros vingiuotos margų namų gatvelės kalnų apsuptyje. 

Kambariuose turėjome virtuvėlę, tad valgyt daugiausia gaminomės patys. Pačią pirmą dieną visai savaitei apsipirkome didžiuliame supermarkete pagrindinių produktų, o šviežios duonos, sūrio ir vaisių kas rytą nusipirkdavome šialia esančioje parduotuvėlėje, kurios pardavėja ir šeimininkė kaskart draugiškai pakalbindavo mus. 

Man buvo labai smagu pasipraktikuoti ispanų ir vokiečių (nes Tenerifėje poilsiauja daugybė vokiečių) kalbų žinias, kurios pravertė įvairiausiose kelionės situacijose. Tad buvau mūsų grupės vertėja. 

Visas kelionės išlaidas rūpestingai žymėjosi mūsų apskaitininkė Audra savo slaptame sąsvinukyje ir grįžusi namo atidžiai viską suskaičiavo ir padalino taip, kad visi būtų atsiskaitę su visais kaip ir priklauso. Ir niekam nekilo jokių klausimų.

Visa menine programa rūpinosi Viktorija. Be jos tai būtų buvusi tiesiog išvyka į Tenerifę, o ne pleneras.  Prisitaikėme prie vietinio ritmo: atsikeldavome anksti ryte ir iki pietų, kol saulė dar ne tokia karšta, liedavome akvareles dažniausiai kur nors netoli namų. 

Paskui eidavome ruošti pietų, valgyti ir mėgautis siesta bei maudynėmis vandenyne. Geriausiai mėgavimosi ir poilsiavimo temą išmanė mūsų Aleksandra. Tai ji mums visiems nuolat primindavo, kad atostogų metu privalo būti daug maudynių, ledų, įdomių kelionių ir visokių kitokių pramogų. 

Išsiilsėję, prisismaližiavę ledų ir prisišokinėję per bangas, nuo kokios 4-5 valandos popiet, kai jau saulė būdavo nebe tokia kaitri, išsiruošdavome į išvykas automobiliu. Vos atvykę, oro uoste išsinuomojom automobilį, kuriuo ir judėjome po salą. Šoferio pareigas nepriekaištingai vykdė Mantas. Surinkdavo visą mūsų “damų” ekipažą ir vežiodavo po Tenerifę. Aplankėm visą šiaurinę pakrantę, buvom prie švyturio, kilom link Teidės į kalnus, lankėmės Santa Cruze, ir Puerto de la Cruz mieste esančiame Loro parque - įspūdingame zoologijos sode, stebuklingame Icodo miestukyje aplankėme senut senutėlį, kokį 1000 metų jau skaičiuojantį, Drakono medį, ir drugelių namus...

Ir visur, kur tik buvom, suradę tinkamą vietelę, išsitraukdavom savo turimas priemones ir gaudėm visus įspūdžius popieriuje. Į Tenerifę lėktuvais atvykome tik su rankiniu bagažu, tad dailės užsiėmimams vežėmės lengvas ir sausas priemones – popierių, pieštukus, akvarelę, pasteles, angliukus. Mes, damos, į popierių bandėm perkelti matomą grožį. O Mantas tuo metu aplinkui sukinėdavosi su savo foto-amunicija ir viską fiksavo fotojuostoje. Ačiū jam už gausybę fantastiškų nuotraukų!

Picture
Ir užteks čia man vienai plepėti. štai ką sako kiti plenero dalyviai:
“Nuostabus klimatas, žydras vandenynas, skanus maistas - tai, viskas, ko reikia pasyviam poilsiui... Ech... šviežiai spaustos apelsinų sultys kasryt... O svarbiausias ir neįkainojamas šio plenero dalykas - mokytojos buvimas ištisas dvi savaites šalia - didelis progresas asmeniniame tapybos kelyje:)”
– Audra
“Man įsimintiniausia buvo, kai dar prieš kelionę kiekvieną dieną žiūrėdavau orų prognozes ir lygindavau orus. O jau kai atskridome i Tenerifę ir išėjom iš oro uosto prie mašinos, kai pirmąkart įkvėpiau šios salos oro, pasijaučiau kaip danguje! Beveik naktis, o čia taip šilta... Labai patiko, kad kiekvieną rytą spausdavomės sultis iš vietinių apelsinų, maistas kurį gaminome, pirmoji kavinė į kurią važiavome, bet atgal ėjome pėsčiomis :D Didžiulės bangos ir trumpi, nors smagūs pabuvimai prie jūros, kaktusai, visos vietos, kuriose paišėme. "Monster high" lūpų formos ledai, kurie dažė liežuvį juodai, bet buvo labai skanūs (gaila, kad Lietuvoje tokių nėra). Labai gerai atsimenu kelionę i Teidę, dar ir dabar pasijuokiu iš mamos, kad bijojo sėdėti toje pusėje, kur skardis.”
– Aleksandra
“Ryškių ryškiausiai atsimenu tą plenero momentą, kai suvokiau, kad visas tas gėris už dienos pasibaigs. Tada supratau, kad man toks gyvenimo būdas labai tinka. :) Darnioj, žingeidžioj, kūrybingoj, mieloj ir labai dalykiškoj draugijoj keliauti, grožėtis viskuo ir mėgautis maudynėmis galingose bangose, ir piešti, tapyti, lieti akvareles... Švelni ryto ir pavakarės saulė, gaivus vėjas, vandenyno mūša ir vis nauji piešiniai. Na, ir dar neišdildomą įspūdį paliko klombai iš kaktusų.”
– Viktorija


O paskutinis žodis tebūnie vėl mano ;)

Kai iš Rojaus Tenerifėje sugrįžome ir nusileidome Vilniaus oro uoste, supratome, kad grįžome į Rojų Lietuvoje. Viskas viskas per tas porą savaičių, kol buvome išvykę, spėjo sulapoti, sužaliuoti, sužydėti! Gatvės ir pastatai skendėjo įvairiausiuose žieduose! 

Tad šiais metais surengėme plenerą nuostabiojoje Lietuvoje! Tapyti, piešti ir lieti svaigių gegužės žiedų Aukštadvaryje. Mielai kvietėme ne tik studijos studentus, bet ir visus, norinčius. Nereikėjo turėti kažkokių piešimo įgūdžių – tereikėjo noro pajusti kūrybinį džiaugsmą! 
0 Comments

Studijos „dailės pamokos“ pleneras Tenerifėje I

5/5/2013

0 Comments

 
Picture
Pirmoji plenero diena. Pamoka dykumoje. Skėtukas mus gelbėjo nuo kaitrios saulės tol, kol jį patį nunešė vėjas... :) Manto Lazausko (mlp.lt) nuotraukos
Picture
Akimirka iš kelionių po salą
Picture
Švyturys. Šiauriausias salos kamputis
Picture
Atlanto prieškambaris
Picture
Maudynių įlankėlė. Maždaug kas valandą vanduo pakildavo tiek, kad tekdavo po truputį vis atsitraukti su visais dekiais ir kita manta, kad galėtume nesušlapę degintis
Picture
Mūsų namučiai ant vandenyno kranto...
Picture
Visai nepamenu, kaip šitas slėnis vadinasi :)
Sveiki, mielieji Studijos “Dailės pamokos”, naujienų ir senienų skaitytojai :)

Šiandien papasakosiu jums visiems apie vieną jau galima sakyti senieną iš studijos gyvenimo. Beveik lygiai prieš metus įvyko istorinę reikšmę turintis įvykis - PLENERAS TENERIFĖJE.
Picture
Corona Forestal. Pakeliui į Teidės ugnikalnio apžiūras
Pirmiausia išsiaiškinkime visas galimai neaiškias sąvokas šiame pavadinime:

TENERIFĖ - tai įstabaus grožio sala, pati didžiausia iš visų septynių Kanarų salų. Nors ir priklauso Ispanijai, gegografiškai yra arčiau Afrikos. Jos uolėtus krantus skalauja gaivios ir siautulingos Atlanto bangos. Vaikus ir suaugusius dažnai pradžiugina prie krantų priartėjantys delfinai ir net orkos. Visa sala pilna įvairiausių dydžių formų ir spalvų kaktusų, agavų, palmių, žydinčių bugevilijų, bananų plantacijų, fikusų medžių bei kitų egzotiškų augalų. Danguje skraido margaspalvės papūgėlės ir drugeliai, o žeme visur kur šmirinėja maži mieli direžiukai.  Žmonės atsipalaidavę ir draugiški - juk ištisus metus gyvena pavasariu! O salos viduryje išdidžiai stūkso vulkanas Teidė ir iš savo aukštybių prižiūri, kad jo saloje būtų tvarka.
Picture
Kol dar turėjome skėtį :)
PLENERAS - žodis kilęs iš prancūzų kalbos “plein air” ir reiškia “atvirame ore”. Šį žodį naudoja dailininkai, norėdami pasakyti, kad eis tapyti ar piešti į lauką. Greičiausiai visais laikais dailininkai traukdavo kurti į gamtą, gaudyti šviesos ir šešėlių žaismo, stebėti natūros. Tikrai madingu reikalu plenerai tapo XIX viduryje, kai į laukus ir miškus, nešini etiudnikais ir drobėmis, patraukė anglų dailininkai romantikai ir prancūzų impresionistai. Nuo to laiko, dailininkai, bent kartelį pajutę kūrybos gamtoje skonį, ieško vis daugiau progų vieni ar su bendraminčiais išvažiuoti į plenerą - porai valandų, dienai, kelioms ar savaitei, kuomet pleneras tampa tikra kūrybine stovykla. Man net atrodo, kad tai viena nuostabiausių galimybių pajusti tikrai dievišką malonumą ir pripildyti sielą pilnatvės - tai įsitraukti į bendrą kūrybinį procesą kartu su bendraminčiais, o jei tai vyksta gamtoje - dar ir pajusti ryšį su žeme, dangumi, augalais ir visu pasauliu.... Ech net saldu daros prisiminus!
Kam gi galėjo gimti tokia beprotiška mintis rengti plenerą taip toli???

Kam gi daugiau - žinoma, mūsų Daivai! Šaltą ir tamsų 2012 metų sausio vakarą susitikome pavakaroti. O Daiva mūsų kažko nerami, akys tik žiba, ryškiai laukia tinkamo momento kažkokiai naujienai pasakyti. Ir pasakė: “Kodėl mums nesurengus plenero Tenerifėje?”. Aš ir Viktorija tik klapt klapt akimis - ar čia Daiva rimtai ar kaip čia? Juk Tenerifė taigi taip toli, ir  ar apskritai kaip įmanoma siūlyti tokį dalyką??? Ar tai iš vis realu??? Kokius pinigus toks pleneras kainuos??? Ir iš vis - KĄ????
Betgi mūsų Daiva yra labai racionalus žmogus ir siūlo tik realius dalykus:

- Klausykit, aš paskaičiavau, kad kelionės išlaidos nebūtų brangesnės nei išsiruošus savaitei į mūsų Palangą - į Kanarų salas būna pigių skrydžių, tik reikia iš anksto pasidairyti, žinau, kur nebrangiai galėtume gauti nakvynę, išsinuomotume automobilį kelionėms, kuras ten pigesnis nei pas mus, maisto kainos panašios...

Va taip ir vardina visus TOKIO plenero įmanomumo argumentus! ir taip įtikinamai, taip uždegančiai. Pažiūriu į Viktoriją ir jau iš akių matau - įtikinta. Visiškai įtikinta – akys jau žiba, entuziazmas tik kyla, vos benusėdi vienoj vietoj. Man dar sunku patikėti, dar milijonas klausimų galvoje, bet jau matau, jau jaučiu, kad visam šitam sumanymui lemta įvykti. Ir įvyko. 2012 metų gegužės 9-20 dienomis Studija “Dailės pamokos” išvyko į gastroles Tenerifėje!

________________________
Laukite tęsinio, o belaukdami registruokitės naujam plenerui Aukštadvaryje gegužės 22 - 26 dienoms.
Picture
Daiva lieja rytines akvareles. Manto Lazausko (mlp.lt) nuotraukos
0 Comments

Linksmoji moksleivių grupė renkasi trečiadieniais!

2/24/2013

0 Comments

 
Vieną dieną nugirdau, kad trečiadieninę moksleivių grupę lankančios mergaitės laukia nesulaukia, kada gi kažkas ateis su jomis susipažinti, painterviuoti ir apie jas parašyti studijos dienoraštyje. Toji Kažkas, išgirdusi apie tokius lūkesčius, nieko nelaukus ir atėjo į svečius pas moksleivius.
Vos įėjusi pro duris išgirdau linksmą kikenimą. Supratau, kad šioje grupėje juoko ir linksmybių tikrai netrūksta.
Grupės mokytoja yra Liuda, o mokinės Agnė, Ugnė, Austėja ir Gabrielė.

Agnė yra dvyliktokė. Supratusi, kad nori studijuoti grafinį dizainą, ėmė ieškoti pamokų, kuriose galėtų pasiruošti stojamiesiems egzaminams. 
Mokytojos Liudos pamokos jai labai patinka, nes čia ji per pamokas gauna daug dėmesio, mokytojos komentarų ir pamokymų. 
Picture
Picture
Tą dieną Agnė piešė cilindrą nauju štrichu.
Liuda sako man:
"Pažiūrėk, žmogus pirmą kartą išbandė šį naują štrichavimo būdą. Ir kaip? Gražu gi."

"Labai gražu!" susižavėjusi pripažinau Agnės talentą: "Tikrai labai švarus, dailus piešinys."
"Tai va" sako Liuda: "O kadangi mano darbas yra ne tik girti, bet ir kabinėtis, tai štai ši vieta man nelabai patinka....." :)
Picture
Mokytojos pastebėjimai, ką dar būtų galima patobulinti piešinyje
Palikusi Agnę ir Liudą aiškintis cilindro formos ypatumų, nuėjau pakalbinti linksmąsias mergaičiukes Austėją, Ugnę ir Gabrielę.
Picture
Gabrielė, Austėja ir Ugnė
Merginos jau buvo pabaigusios tos dienos pamokos užduotis, ir linksmai susėdusios gurkšnojo arbatą. Parodė savo darbus ir papasakojo apie save:

Ugnė (beveik 11 metų) ir Austėja (12 m.) yra dvi linksmos sesutės, su Gabriele (13 m.) susipažino pradėjusios lankyti šią grupę ir iškart labai susidraugavo. Sesutėms čia mokytis piešti pasiūlė mama, ir joms patiko. O Gabrielė pati norėjo įdomaus piešimo būrelio. Labiausiai Gabrielei patinka piešti anime stiliaus piešinius pieštuku.

Austėja pastebėjo, kad kai piešia prie molberto, tai tada piešimas būna labai rimtas, o kai piešia susėdusios už stalo, būna daugiau juoko, nes daugiau tarpusavyje gali paplepėti. Kartais netgi padainuoti. Ir tikrai merginos ėmė ir padainavo man lietuviškai japonišką dainelę.

Ugnei labiausiai dailės būrelyje patinka tai, kad čia galima labai linksmai praleisti laiką. Jai iš visos širdies pritarė ir Gabrielė:
"Kartais būna, kad ateini čia po sunkios dienos mokykloje, pavargęs, liūdnas, o čia viskas pasimiršta, atsigauni ir pralinksmėji."
Galiausiai visos trys nusprendė, kad čia gali ateiti net ir tie žmonės, kurie yra labai liūdni ir nusivylę (net ir nusivylusios namų šeimininkės) nes čia tikrai visiems pasitaisys nuotaika. :)

Piešiant ir tapant šioje grupėje leidžiama juoktis ir kvatoti iš širdies, svarbiausia tik netrukdyti kitiems, kurie, pvz., labai susikaupę piešia cilindrus ir ruošiasi stojamiesiems egzaminams.

Picture
Linksmoji kompanija pozuoja prie savo darbų ekspozicijos
Linksmoji trečiadieninė kompanija visiems linki daug juoko, daugiau žiūrėti animacinių filmukų ir ieškantiems dailės būrelio prisijungti prie jų!

0 Comments

Kaip vieną šaltą penktadienio vakarą Studijos studentai lankė meno galerijas

2/2/2013

4 Comments

 
Būna kartais gyvenime tokie tobuli rytai – savaitgalių, kai neturi beveik jokių planų, rytai. Pabusti be žadintuvo yra tikra palaima, ilgai ir tingiai rąžytis, vartytis pataluos, tada įsisupus į chalatą basikom nutipenti iki vonios, pasisveikinti su atvaizdu veidrodyje, palinkėti jam gražios dienos, pagirti, kad itin žavingai atrodo su ta susišiaušusia kupeta ant galvos, neskubant pasiruošti pusrytinės kavos, skrebučių su sviestu ir mamos daryta uogiene, ir lėtai lėtai pusryčiaujant vartyti žurnalus, skaityti pasakojimus arba....pačiai imti ir parašyti kokią istoriją. Jauku jauku....linkiu jums toooooookio sekmadienio ryto :)

O prie rytinės kavos siūlau pasakojimą apie tai, kaip Studijos studentams sekėsi lankyti meno galerijas.

Nauja 2013 metų tradicija Studijoje – paskutinį mėnesio penktadienį po darbų visi kas nori ir gali kartu keliaujame lankyti meno
galerijose vykstančių parodų.

Taigi paskutinį sausio penktadienį, tai buvo sausio 25 diena, buvo suplanuota aplankyti bent jau dvi parodas:
Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ vykusią parodą „Grafika nuo piešinio iki šešėlio. 2013“.
O antroji stotelė turėjo būti „Vilniaus paveikslų galerijoje“ vykusi Domicelės Tarabildienės gimimo šimtmečiui skirta paroda.

Tiems kas  suspėjo ateiti į galeriją „Kairė-dešinė“ paroda tikrai labai patiko.
Deja, ji jau pasibaigė, tad nebegaliu paraginti į ją nueiti. Tačiau paspaudę čia galite rasti oficialų parodos plakatą ir autorių bei kūrinių aprašymus.

O štai keletas mums didžiausią įspūdį palikusių kūrinių:

Picture
Renatos Valčik piešinių ciklas "Jos"
Viktorija susižavėjusi ilgai stebėjo Renatos Valčik piešinių ciklą „Jos“, primenantį nuotraukų albumą, šiltus prisiminimus ir toks jaukus atrodė. Ir žiūrint į šiuos piešinius  Viktorijai netgi kilo mintis kitam Taškynių užsiėmimui – Kelionių įspūdžių tema.

Čia, manau, visai pritinka, trumpas anonsėlis: artimiausias „Taškynių“ užsiėmimas Penktadienį, vasario 8 d. 17,30 val. planuojamos „taškynės“. Šį kartą bus teminė kūrybinė užduotis. Kelionių įspūdžių tema. Reikėtų pasirinkti nuotraukų iš kelionių su gražiais vaizdais, įdomiom detalėm, žmonių figūromis ar portretais. Tai gali būti ir nuotraukos iš žurnalo. Iš svajonių kelionės, kur norėtųsi nukeliauti. Registracija el. paštu, telefonu arba žodžiu. Tad nepraleiskite progos, būna tikrai nepakartojami užsiėmimai!

Picture
Martyna Kašinskaitė "Nerašyta kalba"
Tomai labai įdomi pasirodė Martynos Kašinskaitės ekspozicija „Nerašyta kalba“ – visi sustoję šalia tos ekspozicijos bandėm aiškintis, kaip čia taip įdomiai, kokia technika padaryti tie įspaudai popieriuje.
Picture
Augustas Bidlauskas "Be pavadinimo"
Paulius atkreipė dėmesį į vyrišką Augusto Bidlausko ofortą „Be pavadinimo“. Visiems mums jis pasirodė labai įspūdingas.
Picture
Sigita Emilė Stankevičiūtė "Nebijok savo šešėlio"
Man labai įstrigo Sigitos Emilės Stankevičiūtės vilnos paveikslai „Nebijok savo šešėlio“. Žiūrint į juos toks įspūdis lyg žiūrėtum šešėlių teatrą. Ir dar patiko mintis iš aprašymo, kad žmonės dažnai bijo savo šešėlių, o iš tikrųjų tai geriau į tuos šešėliu pažiūrėjus galima pamatyti, kad jie ne tokie ir baisūs, kartais kaip tik juokingi.

Apžiūrėję dvi parodos sales išskubėjom į Vilniaus paveikslų galeriją, kur prie mūsų prisijungė dar pora bendraminčių.

Bet čia mus ne itin svetingai pasitiko rūbininkė: „O tai mes jau po 15 min užsidarom, nežinau, kaip jūs spėsit apžiūrėti Tarabildienės ekspoziciją. Nu nebent bėgdami“. O mes parodą norėjom ramiai neskubėdami apžiūrėti. Nors kitą dieną Diana pati viena susiorganizavo ir apėjo visas parodas, tai sakė, kad Tarabildienės parodoje jai pakako 20 min., tad gal ir būtume apsisukę per tą laiką...

Viktorija prisiminė,kad kažkur vyksta išeivijos dailininko Žiliaus paroda ir būtų labai vertinga mums tą parodą apžiūrėti. Paskambino bendruoju informacijos telefonu, sužinojo, kad tokia paroda vyksta  galerijoje „Kunstkamera“, esančioje Ligoninės gatvėje, ir kad ta galerija tikrai dirba iki 19 val.!

Kaip gerai, kad mūsų tarpe buvo Toma – ji senamiesčio gatveles pažįsta kaip penkis savo pirštus (jei piešiate, tapote ar dar kokiais menais užsiimate, tai, matyt, bent kartą gyvenime esate priemones pirkę „Meno mūzoj“. Jei taip, Tomą iš matymo  greičiausiai jau pažįstat) ir mus tiesiausiu keliu nuvedė, kur reikia. 

Nuo Didžiosios iki Ligoninės gatvės teoriškai nėra labai toli. Bet tą vakarą lauke spaudė šaltukas (kokie minus 15 tikrai buvo), tad ta atkarpėlė pėstute nepasirodė jau tokia trumpa.... Sušalę atskubėjom nurodytu adresu ir... radom uždarytas duris! Gal dėl to šalčio ir mūsų gauta internetu bei telefonu informacija išsikraipė, nebesuprasi dabar.
Štai čia ir pasibaigė to vakaro meno galerijų lankymas (arba bandymai jose apsilankyti). Kas patraukė namo, o kas dar turėjo laiko ir noro nuėjom į jaukią kavinukę, šildėmės imbierine arbata su medumi ir saldinomės visokiais pyragais bei jaukiai dar sau valandžiukę kitą plepėjom.

O galerijų lankymo vakaras buvo geras vien jau tuo, kad tai buvo šauni proga skirtingas grupes lankantiems Studijos studentams susipažinti vieniems su kitais.

4 Comments

Kur pildosi svajonės? Arba apie magiškas Studijos įkurtuves

1/11/2013

2 Comments

 
Sveiki,mielieji!

Noriu paklausti – ar turite svajonę, kurios išsipildymo labai trokštate? Jei taip, tuomet rekomenduoju iki galo perskaityti šį pasakojimą. Gali būti, kad rasite naudingos informacijos...

Beveik lygiai prieš metus, t.y. 2012 metų sausio 3-ąją įvyko Studijos įkurtuvės naujose patalpose. Kartu tai buvo ir pirmoji tais metais pamoka, tad abiejų įvykių proga Viktorija mums davė ypatingą kūrybinę užduotį – kiekviena gavo nupiešti savo 2012 metų svajonių mandalą. Ir aš nežinau, kas čia labiausiai suveikė – ar metų pradžia, ar Studijos magiška erdvė, bet Jūs tik pažiūrėkit į mūsų to vakaro mandalas! Mūsų asmeniniai norai ir svajonės taip gražiai susipynė su palinkėjimais Studijai ir dabar, žiūrėdama į jas po metų, matau, kad tos visos nupieštos svajonės ir lūkesščiai labai gražiai pildėsi per visus praėjusius 2012uosius metus:

Picture
Gražioji Daivos svajonė
Daiva tą vakarą tiesiog švytėjo ir spinduliavo, o jos svajonės ir planai taip lengvai ir ryškiai liejosi ant popieriaus, kad ji net tris mandalas nupiešė. 
Tiek gyvybės, grožio, energijos ir veržlumo tose gėlese! Net nereikia komentarų, ir taip aišku – čia nupiešta ypatinga, labai graži svajonė...
Picture
Ši Daivos mandala padėjo mums nuvykti į plenerą Tenerifėje
O ši tolima sala vidury vandenyno... 
Išduosiu tokią paslaptį: Daiva svajoja kada nors ateityje, kai bus pensininkė, persikraustyti gyventi į Kanarų salas. Jos vyras galės žvejoti vandenyne, o Daiva lies akvareles ir pardavinės jas turistams... 
Na, pernai ši svajonė dar neišsipildė, nes iki pensijos Daivai dar toli, bet užtat Kanarų salose įvyko Studijos studentų pleneras!!!! (apie kurį dar būtinai papasakosiu kurį kitą kartą.)
Picture
Auksinės Aleksandros svajonės
Aleksandros svajonės buvo prabangiai auksinės. Ir ko čia stebėtis? Aleksandra yra gimusi Auksinio Drakono metais, o jūs gi dar pamenat, kad 2012-ieji būtent ir buvo Auksinio Drakono metai? Ir kai pagalvoji, o ko ne auksiniai praėję metai buvo mūsų mylimai studijai? Naujos patalpos, įspūdingas pleneras Tenerifėje pavasarį, paroda rudenį, daug naujų studentų... 
Picture
Kol mes svajojome, Aleksandra mums grojo
Šiaip jau Aleksandra yra ypatingas Studijoje žmogus. Ji nėra viena iš studentų. Ji yra Viktorijos dukra, kartais meiliai vadinama Leliuku. Užsiėmimuose dalyvauja gana retai, o užduotis atlieka tik tas, kurios jai pasirodo įdomios. Bet užtat Aleksandra visada dalyvauja visuose svarbiausiuose, neeiliniuose Studijos įvykiuose – šventėse, ypatingų progų minėjimuose, išvykose, parodos atidaryme ir pan. Ji, galima sakyti, yra Studijos talismanas :) Ir labai dažnai Aleksandra tokiomis svarbiomis progomis mums pagroja gitara! 
Kaip ir tą vakarą, greitai išpiešusi savo auksines svajones, pasiėmė į rankas gitarą ir švelniai grojo, kol mes sau toliau svajojome...
Picture
Akvilės stebuklingas veidrodis
Tą vakarą su mumis buvo ir Akvilė, dvylikametė mergaitė, kurį laiką lankiusi mūsų antrdieninę grupę. Kaip sakė pati Akvilė, jai labiau patiko lankyti suagusių nei vaikų grupę. O jos svajonė-piešinys vaizduoja veidrodį. Pati autorė pakomentavo taip: "Kai pažiūri į veidrodį visa, kas buvo tamsu ir negera tarsi lieka praeityje, ir matai ateityje laukiančius gražius dalykus“. 2012 metais išsipildė viena graži Akvilės svajonė, ji sėkmingai pasiruošė ir įveikė stojamuosius egzaminus į dailės mokyklą. Tikimės, kad Akvilei ten patinka mokytis ir kurti kartu su kitais vaikais!
Picture
Živilės užderėjęs svajonių sodas
Mano svajonių mandalos viduryje pražydo ir sunoko vaisių sodas. Aš tiesiog labai labai norėjau, kad ateinančiais metais visa, į ką įdėsiu savo energiją, kam skirsiu laiko, prie ko dirbsiu – kad visa tai duotų rezultatų, būtų vaisinga. Ir, tiesą sakant, bent jau kūryboje praėję metai tikrai buvo visa kuo turtingi ir vaisingi!
Picture
Viktorijos studija klesti ir žydi kaip ir jos mandala
Įkurtuvių pamoka buvo išskirtinė dar ir tuo, kad paprastai mokytoja mums duoda užduotis, aiškina, moko, o studentai užduotis atlieka. Bet tąkart Viktorija tik trumpai paaiškino užduotį ir prisijungė prie mūsų. Ir savo žydinčioje mandaloje įpaišė svajonę, kad Studija klestėtų, kad joje dalijamos dailės žinios skatintų veržliai, darniai ir plačiai skleistis jos studentų talentams... Ir pasirodo – viskas būtent taip ir vyksta mūsų Studijoje!
    
Aš gi Jums sakau, tą vakarą toje erdvėje ir mūsų širdyse sklandė tokie stiprūs burtai, kad visos to vakaro svajonės per praėjusius metus pildėsi pačiu pačiu geriausiu būdu! Žodžiu, Jūs jau žinote, kur ateiti, jei norite išmokti nupiešti savo svajones taip, kad jos imtų pildytis...

Gražaus savaitgalio visiems :)

2 Comments

Apie Studiją, mokytojas Viktoriją ir Liudą, ir apie blog'o rašymą

1/6/2013

4 Comments

 
Sveiki, mieli „Dailės pamokų" draugai ir šio internetinio dienoraščio skaitytojai,

nesu rašiusi blog'o ir nelabai išmanau, ar pradedant naują įrašą reikia pasisveikinti. Bet man taip jaukiau. Ir dar norėčiau pridurti, kad labai malonu susipažint. Esu Živilė, studijos „Dailės pamokos“ studentė. Įkvėpta naujametinių pažadų sau 2013-aisiais imtis naujos veiklos, pvz., rašymo, prisiprašiau Viktorijos, kad mūsų Studijai reikėtų kokio internetinio dienoraščio, o ji taip entuziastingai sutiko, kad nieko nelaukus ėmė ir sukūrė visą šitą gražų puslapį su blog'o skiltimi, įdavė man visus prisijungimus ir pasakė „Štai – rašyk!“. Man nuo tokios didelės atsakomybės jau gal net ir pusė turėto įkvėpimo išgaravo, bet niekur nebedingsiu – pasakosiu apie mūsų Studiją, joje vykstančias pamokas, kūrybinius sumanymus, įvairiausias veiklas ir, žinoma, apie čia besilankančius žmones.  

Picture
Viktorija su dukra Aleksandra švenčia Mokytojo dieną. Įdomu, kuri kuriai yra didesnė Mokytoja? :)
Ehhhh parašiau mūsų studija, nes man ji tokia miela ir sava per šiuos pusantrų metų patapo.....O iš tiesų tai Studiją įkūrė ir jai vadovauja, ir pamokas joje veda Viktorija Starygina, kuri pati apie save štai kaip sako: „Esu laisvai samdoma spaudos dizainerė. Laisvalaikiu piešiu, tapau ir dėstau dailę suaugusiems. Prie kūrybos sugrįžau po ilgos pertraukos. Todėl dabar degu noru ištapyti ir išpiešti tai, ko manyje prisikaupė per užsitęsusį „tylos“ laikotarpį“.  
O aš nuo savęs galėčiau dar pasakyti, kad tai nuostabiai nuoširdus žmogus, labai įdomi ir šiek tiek paslaptinga asmenybė (bent jau man taip atrodo, kad paslaptinga, nors ji pati yra sakiusi, kad jai tai ji visai neatrodo paslaptinga), o kaip Dailės mokytoja yra nepaprastai kūrybinga ir žasimingai reikli, profesionali ir be galo kantri mums vis iš naujo aiškindama, kaip daryti perspektyvą, kaip iškelti formą ir pan. Nuostabi Mokytoja. Man labiausiai patinka, kai imi ir paklausi kažko tokio kaip: „O galima, aš šitą pastatymą pastelėmis vietoj akrilinių dažų tapysiu?“ ir tada Viktorija sako:„Ar kada nors šitoj studijoj buvo kas nors negalima?“. Kažkaip labai smagu girdėti tą VISKAS GALIMA :) 

Picture
Studija 2012 m. pradžioje. Dar tuščiomis sienomis...
Buvo taip, kad mokytoja ieškojo mokinių, mokinės ieškojo mokytojos ir, kai susipažinom 2011 metų vasaros pradžioje, tuomet studijos dar nebuvo. Aš, Daiva, Jūratė ir Laima pradėjom antradieniais 17-20 val. lankyti dailės pamokas pas Viktoriją namuose. O maždaug po pusmečio atsirado ir Studija. Ir jau 2012 metų užsiėmimus pradėjome Studijoje, kurioje sienos nudažytos citrinine spalva, ir kurios per visus praėjusius metus apkibo įvairiais piešiniais, paveiklais, kompozicijomis, palangės apsėdo dažų tūbelėmis,stiklainiais vandeniui, teptukais, pieštukais,angliukais, trintukais, šepetukais, po stalu atsirado dėžė su puodeliais ir šaukštukais arbatos gėrimui, atkeliavo netgi pianinas, kuriuo, tiesą sakant, retai kas pagroja, į sienas atsirėmė molbertai.... Kaip ir priklauso čia įsivyravo mielas kūrybinis chaosėlis, apsigyveno mūzos...
Picture
O taip viskas ėmė atrodyti įpusėjus metams, Studijoje apsigyvenus mūzoms...
Picture
Pakvipo dažais, laku, šiek tiek apsitaškė studijos grindys...
Atėjo naujų studentų (prie mūsų, antradieninių, prisijungė Audra ir Diana), susidarė naujų grupių, atsirado įvairesnių užsiėmimų. Pradėjo rinktis senjorų grupė, atskira vaikų grupė, ir dar atsirado pirmokai, o atsiradus pastariesiems mūsų antradieninė grupė automatiškai tapo antrokais arba pažengusiais! Vasaromis, kai geras oras, užsiėmimai persikelia į lauką, vyksta plenerai. Jau buvo ir vieno mūsų plenero darbų paroda! Bet apie tai bus kitas įrašas...
Picture
Pamoka persikėlė prie senojo Žvėryno tilto. Čia mūsų antrokė Daiva prie savo naujo etiudniko
Picture
Paskui pradėjo lyti ir teko grįžti į studiją. Audra pabaiginėja dangoraižius, esančius už naujojo Žveryno tilto
Trečiadienio vakarais vyksta žmogaus piešimo pamokos, kurios bent jau man yra laaaaaaaabai sunkios ir tuo pačiu laaaaaaaabai įdomios, ir kurios, dėka puikiosios žmogaus piešimo profesionalės ir trečiadienio grupės mokytojos Liudos Stankevičienės, prabėga taip greitai, kad vos spėji susigaudyti. Na modeliams, kurie mums pozuoja, tos 3 valandos gal kiek lėčiau eina...nes jiems reikia išbūti tą visą laiką (su trumpom pertraukėlėm) beveik sustingus vienoje pozoje...(dideliausia padėka ir pagarba modeliams!!!). Aš neatsistebiu ir mokytojos Liudos kantrybe kiekvieną pamoką vis iš naujo mums kartoti žmogaus kūno proporcijas, kokius raumenukus ir kauliukus po oda reikia pamatyti piešiant ir ko geriau nepamatyti, kad piešinys būtų tikroviškas, kaip sustatyti pėdą, kad modelis piešinyje stovėtų o neatrodytų skraidantis, ir panašius svarbius dalykus. Ir dar aš niekaip neatsistebiu ir netasižaviu Liudos išmanymu visų šių dalykų – ji, atrodo, kiaurai mato žmogų ir žino, kad tam pirštuke yra toks kauliukas, o aplink tą kauliuką toks vat raumenukas, o čia dar ta sausgyslė...ir taip ne vien apie kiekvieną pirštuką, bet apie visas kūno sudedamąsias dalis! Fantastika, kitaip nepasakysi.
Picture
Mokytoja Liuda. Visada turi labai įdomių istorijų papasakoti ir dar moka labai palaikyti ūpą
Ai ir ji dar kartais sako, kad ji visada buvo tokia truputį ragana, bet aš tai nepasakyčiau, nebent kokia labai geraširdė ragana, nes mokytoja Liuda yra labai miela ir šilta asmenybė. Ir dar visada turi labai įdomių istorijų papasakoti (va čia gal kažkiek ir raganiškas momentas...). A, ir dar moka labai palaikyti ūpą, kai jau kartais ima atrodyti, kad niekad tu to žmogaus neišmoksi piešti, tada mokytoja sako kažką panašaus į: „Šiandienos rezultatu jau galima sakyti beveik gali džiaugtis. Tuo pirmu bandymu dar nelabai džiaukis, bet va šitu tai jau gali pasidžiaugti". Man labai pakelia ūpą toks pasakymas :)

Pirmam įrašui gal ir užteks. Susipažinome su svarbiausiais studijoje žmonėmis – mokytojomis, be kurių niekaip neįvyktų nei viena pamoka. Šiek tiek žvilgterėjome ir į pačią Studiją. O šiandien yra TRYS KARALIAI, vadinasi šventinis magijos ir stebuklų laikas dar galioja ir tikiuosi, kad Trys Karaliai padės išsipildyti tokiam mano norui – kad mieloji „Dailės pamokų“ studija gyvuotų ir augtų, o šis internetinis dienoraštis atrastų daug draugų ir skaitytojų.
4 Comments
    Picture
    mlp.lt nuotrauka

    Dienoraščio autorė

    Živilė Kairytė, studijos „Dailės pamokos“ studentė, tapytoja, iliustratorė, rašytoja–žurnalistė ir aktyvi veikėja bei organizatorė.

    Archyvas

    October 2013
    August 2013
    June 2013
    May 2013
    February 2013
    January 2013

    Categorijos

    All
    Įvykiai
    Personalijos
    Studija

    RSS Feed

Powered by Create your own unique website with customizable templates.
  • PAGRINDINIS
  • Apie
    • Apie mane
    • Apie studiją
  • Kursai
    • Pamokos studijoje
    • Tapyba aliejiniais dažais
    • Piešimo pradmenų kursas
  • KAINOS
  • Dovanos
  • Pramogos
  • PLENERAI
    • PARODOS
  • KONTAKTAI
  • BLOG'as
    • Lietuvos ryto publikacija