Sveiki, mieli „Dailės pamokų" draugai ir šio internetinio dienoraščio skaitytojai, nesu rašiusi blog'o ir nelabai išmanau, ar pradedant naują įrašą reikia pasisveikinti. Bet man taip jaukiau. Ir dar norėčiau pridurti, kad labai malonu susipažint. Esu Živilė, studijos „Dailės pamokos“ studentė. Įkvėpta naujametinių pažadų sau 2013-aisiais imtis naujos veiklos, pvz., rašymo, prisiprašiau Viktorijos, kad mūsų Studijai reikėtų kokio internetinio dienoraščio, o ji taip entuziastingai sutiko, kad nieko nelaukus ėmė ir sukūrė visą šitą gražų puslapį su blog'o skiltimi, įdavė man visus prisijungimus ir pasakė „Štai – rašyk!“. Man nuo tokios didelės atsakomybės jau gal net ir pusė turėto įkvėpimo išgaravo, bet niekur nebedingsiu – pasakosiu apie mūsų Studiją, joje vykstančias pamokas, kūrybinius sumanymus, įvairiausias veiklas ir, žinoma, apie čia besilankančius žmones.
O aš nuo savęs galėčiau dar pasakyti, kad tai nuostabiai nuoširdus žmogus, labai įdomi ir šiek tiek paslaptinga asmenybė (bent jau man taip atrodo, kad paslaptinga, nors ji pati yra sakiusi, kad jai tai ji visai neatrodo paslaptinga), o kaip Dailės mokytoja yra nepaprastai kūrybinga ir žasimingai reikli, profesionali ir be galo kantri mums vis iš naujo aiškindama, kaip daryti perspektyvą, kaip iškelti formą ir pan. Nuostabi Mokytoja. Man labiausiai patinka, kai imi ir paklausi kažko tokio kaip: „O galima, aš šitą pastatymą pastelėmis vietoj akrilinių dažų tapysiu?“ ir tada Viktorija sako:„Ar kada nors šitoj studijoj buvo kas nors negalima?“. Kažkaip labai smagu girdėti tą VISKAS GALIMA :)
Ai ir ji dar kartais sako, kad ji visada buvo tokia truputį ragana, bet aš tai nepasakyčiau, nebent kokia labai geraširdė ragana, nes mokytoja Liuda yra labai miela ir šilta asmenybė. Ir dar visada turi labai įdomių istorijų papasakoti (va čia gal kažkiek ir raganiškas momentas...). A, ir dar moka labai palaikyti ūpą, kai jau kartais ima atrodyti, kad niekad tu to žmogaus neišmoksi piešti, tada mokytoja sako kažką panašaus į: „Šiandienos rezultatu jau galima sakyti beveik gali džiaugtis. Tuo pirmu bandymu dar nelabai džiaukis, bet va šitu tai jau gali pasidžiaugti". Man labai pakelia ūpą toks pasakymas :) Pirmam įrašui gal ir užteks. Susipažinome su svarbiausiais studijoje žmonėmis – mokytojomis, be kurių niekaip neįvyktų nei viena pamoka. Šiek tiek žvilgterėjome ir į pačią Studiją. O šiandien yra TRYS KARALIAI, vadinasi šventinis magijos ir stebuklų laikas dar galioja ir tikiuosi, kad Trys Karaliai padės išsipildyti tokiam mano norui – kad mieloji „Dailės pamokų“ studija gyvuotų ir augtų, o šis internetinis dienoraštis atrastų daug draugų ir skaitytojų.
4 Comments
Alex
1/11/2013 02:12:10 am
Labai puikus blogas! Laukiu daugiau :)
Reply
Živilė
1/11/2013 03:41:42 am
Labas, Alex, sveikinu tapus pirmąja blogo komentatore. Ačiūūūūū tau labai!!!!! Labai gera žinoti, kad yra skaitytojų :)
Reply
Viktorija
1/11/2013 05:42:11 am
Labai įdomu pamatyti save ir Liudą Živilės akimis! :)
Reply
Ruta
9/8/2016 05:43:48 am
Atėjau į šią studiją gauti pradinių žinių - nuo ko pradėti tapyti, kokius teptukus įsigyti, kaip maišomi dažai ir kaip pasiruošti drobę. Ir jau pirmą užsiėmimą sužinojau, kad šešėliai nebūna juodi, kad piešti gali visi, kad spalvos "skamba", Jau po kelių pamokų supratau, kad mintyse susikurtas piešinys iš tiesų gali kabėti ant sienos :) Ačiū Viktorija!
Reply
Leave a Reply. |
Dienoraščio autorėŽivilė Kairytė, studijos „Dailės pamokos“ studentė, tapytoja, iliustratorė, rašytoja–žurnalistė ir aktyvi veikėja bei organizatorė. Archyvas
October 2013
Categorijos |